Diskutuojant su vaikais apie tai, kokiems vaikams yra rizika tapti patyčių taikiniais, neretai tenka išgirsti mintį, kad tyčiojamasi iš kitokių vaikų: tylesnių, ne tokių drąsių, per gerai ar per blogai besimokančių, raudonplaukių ar strazdanotų, prasčiau besirengiančių ir t.t. Vaikų tarpusavio skirtumai neretai yra nurodomi kaip prielaida patyčioms vykti. Žinoma, patyčių taikiniais tampa ne tik „kitokie“ vaikai. Tačiau, norėdami kurti patyčioms nepalankią atmosferą savo klasėje ar mokykloje, būtinai turime padėti vaikams mokytis tolerancijos – suprasti, vertinti bei gerbti žmonių tarpusavio skirtumus. Kuo daugiau tolerancijos bus šeimose, mokykloje – tuo mažiau erdvės tyčiojimuisi iš to, kas mums atrodo neįprasta, kitoniška.

Psichologės inicijuotas projektas „KURIAME MOKYKLĄ BE PATYČIŲ!“ įgauna pagreitį. Su kiekviena pradinukų klase pravesta jau po keturis užsiėmimus, kurių metu mokinukai lavino bendravimo įgūdžius, mokėsi empatijos - užjausti, suprasti Kitą ir Kitokį, diskutavo, išsakė savo nuomones. Užsiėmimuose bendravimo įgūdžiai lavinami terapinių pasakų, filmų, žaidimų, piešinių pagalba. Manau, kad kiekvienas užsiėmimas vaikams paliko pėdsaką jų širdelėse. Visi – ir pirmokai, ir antrokai, ir trečiokai ir ketvirtokai – vieningai sutarėme, kad mūsų rankos ir žodžiai skirti ne patyčioms, o geriems darbams. Juk DRAUGAUTI taip smagu!

Psichologė Nijolė Bendaravičiūtė

0
0
0
s2smodern